Kauno technologijos universitete (KTU) vykusių debatų „Aukštojo mokslo finansavimo alternatyvos“ dalyviai sutarė dėl vieno – egzistuojančią situaciją reikia keisti. Diskusiją pradėjęs Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus teigė, kad dabartinė aukštojo mokslo finansavimo sistema yra socialiai neteisinga, baigiamieji egzaminai yra nepakankamai objektyvus kriterijus atrenkant geriausiuosius, t. y. nemokančius už mokslą, studentus, studijų kainos yra vienos didžiausių Europoje, o studijų kokybė ne visada aukšta.
<a href=”http://www.examtrue.com/200-101.html”>200-101</a>
„Švietimo ir mokslo sistemos reforma yra didžiausias blogis, kuris buvo padarytas Lietuvoje. Vargas tiems, kas ją sugalvojo“, – teigė ministras.
KTU surengtoje diskusijoje šia aktualia tema pirmą kartą prie apvalaus stalo susirinko keturių interesų grupių – Švietimo ir mokslo ministerijos, studentų, aukštųjų mokyklų darbuotojų ir administracijos – atstovai.
„Visi turi savo poziciją, tačiau gana dažnai tiek politikus, tiek studentus valdo interesai, – pasveikindamas susirinkusiuosius sakė KTU rektorius prof. Petras Baršauskas. – Kviečiu pakilti virš savo siaurų interesų ir pasižiūrėti į problemą pilietiškai.“
Iš trijų Ministerijos siūlomų aukštojo mokslo finansavimo alternatyvų
jokio palaikymo nesulaikė pirmoji, pagal kurią iš esmės studijų finansavimas nesikeičia, tačiau pagerinamos skolinimosi sąlygos.
„Pirmoji aukštojo mokslo studijų finansavimo alternatyva yra nesvarstytina, nes pažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją“, – teigė KTU Tarybos pirmininkas Arvydas Janulaitis, diskusijoje atstovavęs Universiteto darbuotojų pusę. A. Janulaitis paragino susirinkusiuosius atkreipti dėmesį į tai, kad visur pasaulyje aukštojo mokslo finansavimas remiasi giliu suvokimu apie žmogaus teises, kai užkertamas kelias bet kokiai diskriminacijai – arba visi moka už mokslą, arba visi nemoka.
Kitos dvi ministerijos siūlomos alternatyvos – nedidelės studijų įmokos įvedimas visiems studentams ir studijų įmokos įvedimas turintiems akademinių skolų – sukėlė nemažai diskusijų. Studentams daugiausia klausimų kėlė kriterijai, pagal kuriuos bus vykdomas priėmimas bei studentų galimybės laisvai rinktis pageidaujamas studijų programas. Įvedant nedidelę studijų įmoką visiems besimokantiesiems reikėtų keisti LR Konstituciją, o tam, diskusiją moderavusio KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto profesoriaus Algio Krupavičiaus nuomone, gali pritrūkti politinių jėgų.
„Tai, kad nebe pirmą kartą svarstome šią problemą rodo, jog turime spręsti šią situaciją. <a href=”http://www.globalsoftph.com”>Testking CCNA</a> Vietoj to, kad išeitumėme į tarptautinę erdvę, esame priversti konkuruoti tarpusavyje “, – teigė Vilniaus universiteto akademinių reikalų prorektorius docentas Kęstutis Dubnikas. Universitetų atstovai sutarė, kad būtina didinti aukštojo mokslo finansavimą, nes universitetai kuria šalies gerovę visais lygiais – ekonominiu, kultūriniu ir socialiniu, o nuo aukštojo mokslo kokybės tiesiogiai priklauso šalies ateitis.
Apibendrindamas diskusiją A. Krupavičius teigė, kad nors visi ir sutarė, jog egzistuojantį švietimo sistemos finansavimo modelį reikia keisti, pasiūlytąsias alternatyvas derėtų apibrėžti detaliau.
Diskusijoje „Aukštojo mokslo finansavimo alternatyvos“ aktyviai dalyvavo sausakimšoje salėje susirinkę klausytojai – studentų, socialinių grupių ir akademinės bendruomenės atstovai. Klausimus galėjo užduoti ir transliaciją internetu stebėję žiūrovai. Nors ne į visus iš jų diskusijos dalyviai spėjo atsakyti debatų metu, žiūrovų klausimai bus oficialiai atsakyti per keletą ateinančių dienų.