Birželio 15-16 d. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) vykdė apklausą, kuria buvo siekiama išsiaiškinti studentų nuomonė apie rezultatų vertinimą skirtingose aukštosiose mokyklose bei studijų programose. Apklausoje dalyvavo 2361 studentas. Tyrimo aktualumas grindžiamas šią savaitę Seime svarstoma Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio pataisa, kuria siekiama įtvirtinti „gerai besimokančio“ studento sąvoką, kaip tokio, kurio vidurkis aukštesnis nei „7“ ir neturinčio akademinių skolų.
LSS atliktas tyrimas atskleidė, kad 81 proc. studentų mano, kad vienose aukštosiose mokyklose yra lengviau gauti įvertinimą „7“ negu kitose. „Vertinimo kultūra skirtingose aukštosiose mokyklose, netgi skirtingose tos pačios aukštosios mokyklos katedrose skiriasi, tai reiškia, kad vienose aukštosiose mokyklose ar studijų programose gauti „7“ yra lengviau arba sunkiau nei kitose. Įstatyme reiktų įtvirtinti, jog visi gerai besimokantys galėtų gauti Valstybės finansavimą savo studijoms“, – sako P. Baltokas.
Panaši studentų nuomonė ir kalbant apie vertinimą skirtingose studijų srityse. 87 proc. apklaustųjų teigia, kad vienose studijų srityse yra lengviau arba sunkiau gauti įvertinimą „7“ nei kitose.
Lietuvos studentų sąjungos nuomone, dabartinėje Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje „gerai besimokančio piliečio“ sąvokos apibrėžimo problema yra pati sudėtingiausia, tačiau esminė formuojant studijų finansavimo modelį. Šiuometinis studentų finansavimo reglamentavimas yra kuriamas atsižvelgiant į šešis LR Konstitucinio Teismo nutarimus, kuriais ši samprata buvo išaiškinta ir faktiškai sumenkinta iki gerai besimokančio studento apibrėžimo kaip piliečio, kuris yra reikalingas valstybei, t.y. sąsajos su valstybės užsakymu. Pasirinktas LR Konstitucijos aiškinimas akivaizdžiai traktuoja aukštojo mokslo sistemą kaip orientuotą į valstybės poreikio tenkinimą, o ne erdvę, kurioje individas visapusiškai tobulėja, realizuoja save bei patenkina prigimtinį žinių troškimą. Lietuvos studentų sąjungos nuomone, toks požiūris yra ydingas. Anot studentų atstovų, sprendžiant šią problemą būtina vertinti visus jos elementus: tikslinį finansavimą, stojimo procedūras ir kriterijus, kompensavimo, paskolų ir kitus paramos mechanizmus. „Reikalingas ilgalaikis ir strateginis požiūris, tinkamas visų suinteresuotų šalių įtraukimas, visos studentų finansavimo sistemos atnaujinimas ir aiškiai išreikšta politinė valia šią sistemą tobulinti skiriant tam reikalingus finansinius bei laiko išteklius“, – sako LSS prezidentas Paulius Baltokas.
Pateikti papildomi siūlymai įstatymui
Keli Seimo nariai pateikė alternatyvius siūlymus Mokslo ir studijų įstatymo pataisai. Pirmajame siūloma išbraukti septynetą ir gerai besimokančiu laikyti studentus, kurie mokosi geriau nei vidutiniškai ir neturi akademinių skolų. Antrajame siūloma gerai besimokančiu laikyti studentą, kurio vidurkis didesnis negu įvertinimas „vidutiniškai“ nepaisant to ar jis turi akademinių skolų.
Studentų teigimu, prieš porą savaičių įregistruota įstatymo pataisa ne tik nebuvo išdiskutuota su akademine bendruomene, bet ir toliau nesigilinama į studentų nuomonę ir pastabas.
„Tikimės, kad Seimo nariai bus sąmoningi ir nepritars siūlymui, akivaizdžiai diskriminuojančiam už savo studijas mokančius studentus, kuriančiam nelygias galimybes skirtingų Lietuvos aukštųjų mokyklų ir studijų programų studentams“,– sako LSS prezidentas P. Baltokas.