Studentai Lietuvoje dirba ne pagal specialybę, darbo vietą renkasi priversti aplinkybių – tokius rezultatus atskleidė Lietuvos studentų sąjungos atlikta apklausa. Tyrimo duomenimis, net 70 proc. dirbančių bakalauro ir magistro pakopų studentų mano, jog jų darbas yra nesusijęs arba tik iš dalies susijęs su pasirinkta studijų sritimi. Pusė jų teigia darbą radę asmeninių pažinčių dėka, tokia pat dalis dirbančių studentų sako, jog mielai pakeistų darbo vietą į labiau susijusią su studijomis ar pomėgiais, jei tai leistų finansinės galimybės.
Apklausos rezultatai atskleidė, jog siekdami profesinės karjeros studijų metu įsidarbino tik trečdalis apklausoje dalyvavusių dirbančių studentų, tuo tarpu poreikį užsidirbti kaip pagrindinę įsidarbinimo priežastį nurodė beveik visi apklausos dalyviai.
„Tai, jog beveik pusė dirbančiųjų mielai pasiieškotų darbo, labiau atitinkančio jų studijų pakraipą, jei tik leistų finansinė padėtis, atskleidžia studentų norą dirbti pagal pasirinktas studijas, tačiau jie yra priversti darbo vietą rinktis turėdami labai ribotas galimybes. Studijuojant pradėjus dirbti ne pagal specialybę, siekiant užsitikrinti esminių poreikių patenkinimą, įgijus diplomą padėtis dažnai iš esmės nebepasikeičia“, – apklausos rezultatus komentavo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.
Apklausos duomenimis, šiuo metu dirba arba šiais mokslo metais yra dirbę 40 proc. bakalauro ir 70 proc. magistro pakopos studentų. Trys ketvirtadaliai dirbančių bakalauro pakopos studentų teigia, jog jų darbas su studijomis nesusijęs, tarp dirbančių magistro pakopos studentų šis procentas mažesnis – 40 proc. apklausoje dalyvavusiųjų teigia, jog dirba pagal studijuojamą specialybę.
Trečiadienį diskusiją dėl aukštojo mokslo sistemos ateities ir perspektyvų su premjeru Algirdu Butkevičiumi inicijuojantys Lietuvos studentų sąjungos atstovai studentų įsidarbinimo galimybes vadina viena iš prioritetinių sričių.
„Pusė dirbančių studentų įsidarbino per asmenines pažintis, tuo tarpu per karjeros centrus ar dėstytojų rekomendacijas – mažiau nei dešimtadalis. Turime ieškoti būdų skatinti aukštojo mokslo sistemos ir verslo sektoriaus bendradarbiavimą, siekiant padidinti studentų galimybes įsidarbinti pagal mėgiamą bei studijuojamą specialybę“, – kalbėjo D. Dikšaitis.
Nuosavus verslus ar asmenines veiklas kurti ryžtasi taip pat nedidelė studentų dalis – vos 3 proc. dirbančių studentų darbo vietas susikūrė patys.
Internetu atliktoje apklausoje dalyvavo 800 studentų.
Studentai Lietuvoje dirba ne pagal specialybę, darbo vietą renkasi priversti aplinkybių – tokius rezultatus atskleidė Lietuvos studentų sąjungos atlikta apklausa. Tyrimo duomenimis, net 70 proc. dirbančių bakalauro ir magistro pakopų studentų mano, jog jų darbas yra nesusijęs arba tik iš dalies susijęs su pasirinkta studijų sritimi. Pusė jų teigia darbą radę asmeninių pažinčių dėka, tokia pat dalis dirbančių studentų sako, jog mielai pakeistų darbo vietą į labiau susijusią su studijomis ar pomėgiais, jei tai leistų finansinės galimybės.
Apklausos rezultatai atskleidė, jog siekdami profesinės karjeros studijų metu įsidarbino tik trečdalis apklausoje dalyvavusių dirbančių studentų, tuo tarpu poreikį užsidirbti kaip pagrindinę įsidarbinimo priežastį nurodė beveik visi apklausos dalyviai.
„Tai, jog beveik pusė dirbančiųjų mielai pasiieškotų darbo, labiau atitinkančio jų studijų pakraipą, jei tik leistų finansinė padėtis, atskleidžia studentų norą dirbti pagal pasirinktas studijas, tačiau jie yra priversti darbo vietą rinktis turėdami labai ribotas galimybes. Studijuojant pradėjus dirbti ne pagal specialybę, siekiant užsitikrinti esminių poreikių patenkinimą, įgijus diplomą padėtis dažnai iš esmės nebepasikeičia“, – apklausos rezultatus komentavo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.
Apklausos duomenimis, šiuo metu dirba arba šiais mokslo metais yra dirbę 40 proc. bakalauro ir 70 proc. magistro pakopos studentų. Trys ketvirtadaliai dirbančių bakalauro pakopos studentų teigia, jog jų darbas su studijomis nesusijęs, tarp dirbančių magistro pakopos studentų šis procentas mažesnis – 40 proc. apklausoje dalyvavusiųjų teigia, jog dirba pagal studijuojamą specialybę.
Trečiadienį diskusiją dėl aukštojo mokslo sistemos ateities ir perspektyvų su premjeru Algirdu Butkevičiumi inicijuojantys Lietuvos studentų sąjungos atstovai studentų įsidarbinimo galimybes vadina viena iš prioritetinių sričių.
„Pusė dirbančių studentų įsidarbino per asmenines pažintis, tuo tarpu per karjeros centrus ar dėstytojų rekomendacijas – mažiau nei dešimtadalis. Turime ieškoti būdų skatinti aukštojo mokslo sistemos ir verslo sektoriaus bendradarbiavimą, siekiant padidinti studentų galimybes įsidarbinti pagal mėgiamą bei studijuojamą specialybę“, – kalbėjo D. Dikšaitis.
Nuosavus verslus ar asmenines veiklas kurti ryžtasi taip pat nedidelė studentų dalis – vos 3 proc. dirbančių studentų darbo vietas susikūrė patys.
Internetu atliktoje apklausoje dalyvavo 800 studentų.